Replika. Stereo (el. knyga) (skaityta knyga) | Sergej Timofejev | knygos.lt

Aprašymas

Sergejus Timofejevas (g. 1970) – poetas, žurnalistas, vertėjas ir didžėjus. Septynių poezijos rinkinių autorius. Kūryba versta į daug kalbų, dalyvauja poezijos festivaliuose visame pasaulyje. Timofejevas buvo vienas iš pirmųjų, Rytų Europos regione atradęs videopoezijos žanrą (debiutas Orchestra Rehearsal, 1994). Jis yra vienas iš legendinės Latvijos grupės ORBITA įkūrėjų – poetų ir kitų menininkų kolektyvo, kuris mezga įvairių kūrybinių disciplinų ir medijų (literatūros, muzikos, vaizdo, fotografijos ir kt.) dialogą, rengia gyvus performansus ir parodas. Savo eilėraščius leidžia dvikalbėmis knygomis, su vertimu į latvių kalbą.

Joe Dassinas įeidavo į kiekvienus namus,
Šokdavo su kiekviena namų šeimininke,
Aiškindavo kiekvienam nusiplūkusiam vyrui,
Kad dar ateis aukso amžius,
Ten, Eliziejaus laukuose.
Jis maudavosi baltas kelnes, audavosi baltus batus,
Vilkdavosi marškinius, palikdamas prasagstytą krūtinę,
Ir išėjęs iš namų ankstų rytą sugrįždavo
Tik gilią naktį, o kartais ir su visam
Pradingdavo keliom parom.
Jis dainuodavo, ir dainuodavo, ir dainuodavo iš lėto dėdamas
Viską į savas vietas, viską, kas jau, atrodė, tuoj grius,
Kas jau pasvirę. Dužius daiktus, tarkime,
Moterų širdis, jis įvyniodavo į minkštus šalikus
Ir skareles. Ir nuolat valydavo dulkes
Nuo visų planetos grotuvų. Per pertraukas,
Trumputes, pernelyg trumputes, jis išskrisdavo į Žydrąjį
Krantą ir įbėgdavo vandenin leopardinėm glaudėm.
Tada skubiai nusišluostydavo, surūkydavo cigaretę
Ir greitu žingsniu patraukdavo į asmeninį lėktuvą,
Jau kartodamasis, mankštindamas lūpas pirmosiomis
Eilutėmis, kurios tapdavo atleidimo minkštimu.
O žmonės įjungdavo grotuvus, televizorius,
Radijo imtuvus, ir jis būdavo reikalingas visur.
Ir net jo mirties niekas nepriėmė iš rimtųjų.
„Dainuok, – sakė jam, – dainuok!“ Ir jis
Garbanotas, su žandenomis, lėtai priartėdavo
Net iš nebūties ir melste melsdavo:
„Padėk savo širdį į vietą,
Nedaužyk jos.“

(Joe Dassinas)

***

Kalba ir jos figūros yra pagrindiniai Sergejaus Timofejevo poetinių telenovelių personažai. Mūsų akyse konstruojami taiklūs ir glausti, tačiau talpūs bei daugiabriauniai urbanistiniai mikropeizažai. Gali būti, kad šie eilėraščiai yra atsakymas, jog poezija vis dar įmanoma, bet ji turi savo kainą – tai prieš mūsų akis griūvantis ir negrįžtamai prarandamas pasaulis.

Valentinas Klimašauskas